Sunku ir liūdna? Nežiūrėk aukštyn,
Galva apsvaigsta ir gali parpulti.
Ar tu tikrai iš reikalo inkšti?
Gal savo būtį sukišai į buitį?

Ieškok silpnesnių tuokart už save,
Tau tavo Misiją jie sugebės įvardyt —
Prašys globot, sušildyt, pamaitint, panešt
Švininę neviltį arba atpirkti kaltę.

Bet kokiu atveju dairykis ir mąstyk,
Nes į paviršių šiukšlės greit išplūsta.
Ką tu renki ir ką išdalini?
Buitis menka? Tačiau būtis be kupsto

Tik tam, kurs nejuda, kurį pažint sunku —
Senolis? Jaunas? Miręs? Gal dar gyvas?
Paklausk liepsnojančio Smilksti? Tau atsakys Degu!
Sunku ir liūdna? Pristigai alyvos...

O ji čia pat, gretimame inde,
Tačiau kad gautumei, praverk nors menką ertmę.
Ir patikėk, pavidalais keistais
Menkoj buity būtis pasiūlys gerti.

Jinai ne tau, tačiau ji per tave,
Nebaigęs Misijos tu negali sustoti.
Kalnai ir prarajos stipriųjų kelyje,
Tik tų, kurie atranda, kam liepsnoti.