Toks veriantis, graudus,
Geležinio vilko kauksmas.
Sugriebia už širdies,
Pašiurpti odą verčia.

Išgąstis apėmė miškus,
Slėptis bėga kiekvienas.
Bijo padaro baisaus,
Dreba kaip epušės lapeliai.

Ir kas supras, kad vilkas kenčia,
Kad širdy giliai jam skauda?
Niekas nemato ir nedrįsta pažvelgti.
Atsilieps jam tik tamsa beribė.