paskendusių laivių plaustais
po blakstienų šaknelėm klajoja
tu mano kartoja
aš tavo – aidu atsigrįžta balsai…
vėluojančiais laikrodžiais
aviečių arbatos kvapu
į tavo rankų ramumą
grįžtu
apkabinki
tylą sugersim
kaip visad
ir nieko nebus kitataip
tu tik
ir mano kvepalai
pulsuojančių pojūčių jūroj
vandenynų aimanų šėle