kai laikas kapsi sulig kiekvienu akies mirksniu
nebežinau ką reiškia gaišti
žvelgiu pro langą
sugaišusi saulė šiandien leidžiasi vėliau
apšviečia nutrupėjusią blokinio pastato sieną
tokiu saldžiai rausvu atspalviu, kuris primena man persikus

it tropinis ryškiai mėlynas kolibris skrieju mintimis erdve
taipogi mėlyna
nes ten dangus ar visata – nėra skirtumo
begalybė kurios visi bejėgiškai trokštam svajodami
tirpsmas glitumas tikslų ir norų
kai išsilieja nebūty visa kas svarbu ir be manęs galbūt
kūnas kaip forma
nurengta ir pamesta ant sakuros
kuri žydi ne čia ir ne dabar
aforizmai sentencijos negelbėjančios pasaulio
tik protą nuo idiotiškumo
ar tikrai?
šizofrenijos apraiškos besimaudant vonioje ir dainuojant ne
lietuvišką dainą
prašau šįkart be ašarų be kraujo taip pat

visa ko esybė tirpstant laikui sulig kiekvienu akies mirksniu
visa ko idėjos dar neužrašytos ir pranyksiančios jau - - taip jau
dabar
visa ko jausmas kad laiko dar bus
kad turi dar būti
visa ko suvokimas
                    kad galbūt ir ne