Kai išdykęs spalis braižos po langais,
Gavęs valią tiki – niekas jo neteis.

Purto šelmis vėjas obelų šakas, –
Saulė apsidairius lapų neberas.

Varganą krituolį tik šalna pridengs,
Supsis plikos šakos dienose rudens...
----------------------------------------------------------
Vėjau, užsiglausti kur paukštelis ras?
Nevertėjo klausti – šaipės: „na ir kas?“