Imk, naktie, svajones
Už nusvidintą pilnaties šviesą.
Ne mainybos esmė.
Krečia spalis spalvingus lapus.
Gal blausiais paryčiais
Dar tursomiegiui bent susiriesiu
Su naivia viltimi,
Kad jaunatvinės jėgos atplūs.
Dangiškoji akis
Akylai stebi pilkšvą peizažą
Ir mieguistas muses,
Kur užsnūdo dulkėtam kampe.
Aš kaip jos zirzenu
Tarsi būtų ko maža ir maža.
Prisidursiu nakties,
Nors teks sverdėt pakilus ryte.
Iškankinsiu jusles,
Kad nežeistų gyvenimo geismas,
Kad vienodai pilka 
Būtų mano diena ir naktis,
Nes girdžiu, už langų
Spalio lapai spalvingi kaip leidžias,
Tarsi gundo — smagu
Pasileist nuo šakos ir nuskrist.