***

tai ne paryžius ir ne londonas
tai tokia terpė tarp
tavo skruostų duobučių
joje visi laivai nuskęsta 
žemėlapiai sudega
žiūrim į pelenus: juos iš lėto
pasiima dangus

tai ne ruduo ir ne vasara
čia suyra metų laikai, tik pūgos lieka
iš sniego kyšo daigeliai
visi kambariai yra užkulisiai:
sušalusius aktorius valdo
nematoma režisieriaus ranka

tai ne tekstas ir ne veidrodis
tik miego skeveldra pavargusioj aky
šis pasaulis kitoks:
čia auštant tamsa sutirštėja, 
bet net čia man baisu
baisu pripažinti, kad tavęs
pasiilgau
Vytautė