ir kai būna springsti nuo tylos
šitaip būna ne šiaip sau
lyja bitės
ir pinas į plaukus
dažydamos vėją

šilto sapno žiedadulkėm

ne
nesijaudink
nelaukiu...


tik dairausi pro petį lyg būtų
naktis išlašėjus
tavo rankų laiškais
nesutramdomais


lyja ir lyja


pasislėpti bandau tamsoje
po prakiurusiu skėčiu
šiurkštų šilką
dangaus
glamžau lūpomis

žydinčią giją


regis imčiau
ir
šiaip sau
visa
tuo lietum

ištekėčiau