Nesustoki, prašau, nesustoki –
Tegul linijos delno į viršų!
Ar matai debesų melsvą šokį?
Ar jauti saulės šilumą pirštais?
 
Apačioj upės gelmės ir krantas –
Dar tamsus, dar šešėliuose skęsta...
Tačiau rytas į dieną vėl brenda,
Kad tarp kritusių lapų surastum
 
Savo spalį geltoną ir ryškų
Arba raustantį tartum mūs klevas.
....................................................................
 
Kaip gerai, jog dangus kartais plyšta,
Tik ištiesk aukščiau ranką – bus tavo...