Gyvam man neįminti paslapties
Ir knygose atsakymo nerasti —
Ko ieškai danguje ir ko ilgies,
Žemės žmogau, žvaigždėtą naktį?
 
Ką palikai gražiam Paukščių take,
O gal ir dar iš tolių didesnių atklydai
Tau Visagalio skirtame laike,
Kaip dovaną ar bausmę, kad kažkur suklydai?
 
Tikiu —
apdovanotas aš gyvenimu esu.
Čia tiek erdvės svajonei, meilei, darbui.
Tiek daug gėlėtų pievų, girių ir laukų...
Ir viskas tau — svarbiausiam žemėj vardui.
 
Esi juk laisvas. Laisvas rinktis —
Pažinti Gėrį arba plaukt aklai tamsos upe
Į ten, kur ne vilties žvaigždelė žėri,
Bet pasitinka finišo tiesioji — praraja.
 
O gal ir ne. Čia tik viena stotelė,
Vienas išbandymas iš tūkstančių kitų,
Kurie iškyla prieš akis kaip naujas kelias,
Kuriuo nueitum prie laukiančių žvaigždžių.
 
Gyvam man neįmint šios paslapties.
Atsakymas ne Žemėj, daug aukščiau.
Reikia sulaukt žvaigždėtosios  nakties,
Išeit į ją, pažvelgt dangun ilgiau.