nusigręži
            sulytos slyvos spindi
vaiskiu dangum pro niežulį rugsėjo
           neatsidvejinu
šiltais sapnais aptingus
jaučiu tave delne lyg dvelksmą vėjo

neatsižeminu
žolėto molio lūpom
nebylų paukštį išdainuoju
skristi

kažkur aukštai žvaigždžių alėjos supas
kažkur žemai
nebūtina
         ne kristi

neatsisveikinu
sveikiau išeit be žodžių
ir šiltą sniego srovę glostyt pirštais
kol mano kvapas tavo laisvę uodžia

kartelį atsigręžk dar

ir...

laimingai...