Kas skaudžiau –
Ar kad spalis perskilo per pusę,
Ar kaštonų ežiai
Skaudžiai duria širdin?
Nepadėjo lietus,
Nepadėjo ir šiltas rugpjūtis,
Netgi laikas bejėgis –
Atgal negrąžins.
 
Kai verkiau,
Mano angelu būti žadėjai,
Vis guodei
Ir paleist nenorėjai manęs.
Taip – suklydau,
Tave lyg paminklą užkėlus
Ant svajonių pilies
Pamatinio akmens.
 
Vis trupu nuo drėgmės,
Kada ašarom lyja,
Vis dar graužia giliai
Supelijus kaltė...
Tu buvai su manim,
Kada spalis perskilo,
Kada prislėgė rytas...
Žibėjo Aušrinė žvaigždė.