Vėl kandžioji sielą
Širdyje žydėtų džiaugsmo žiedas,
bet šalnos žiauriai jį suėda.
Vėl atslenka su skauduliu ruduo,
užuot pradžiuginęs kažkuo.
Vėl kandžioji sielą,
pažėręs pykčio pliūpsnį.
Už ką? Už ką šį kartą
svaidai pykčio ietį?
Kaskart artėjant lapkričiui
žudai šiltas mintis.
Už ką, man atsakyk,
vėl kandžioji sielą?