Diena vakarop pasislinko.
Saulė sustojo kalne.
Mane kadrui šiam pasirinko.
Gilę suspaudžiau delne.

O kaip aš veržiausi į darbus!
Kaip tai atrodė svarbu!
Ir štai: pasirodo nesvarbūs.
Niekis. O aš – be ribų.

Pilki akiniai priklijuoti,
Rūpesčiais apipurkšti.
Akimirkai šiai atsiduoti...
Kardas telieka makšty.