Rūžavai mėlynais
Rombeliais skarytė
Su snapeliu
Ir kasos vainiku
Virš galvos
Už seno samanoto lango
Po riešutmedžio šaka...
 
Tavo žvilgsnis, senole,
Maldaknygėj sukauptas
Skausmas.
Amžinybėj gyvenančių
Tavo sūnų,
Suplėšytų lėktuvo bombomis,
Enkavedistų rankomis,
Nevėžio pakrantėje
Draskančių žolę
Lemties akyse –
Trijų Kertauninkų ąžuolų
Skausmas.
 
Akmuo širdies neatveria,
Medžio žievė nesupleišėja,
Po langu dar bijūnas
Mirksi
Iš praeities.
 
Sutrūkusi molžemio dirva –
Tavo siela
Palūžusi Žiežmarių
Kryžkelėj,
Varnalėšomis užaugę takai.
 
Išleiskite mano mintis –
Man skauda...