Tik mėnulio delčia, tik Aušrinė
Pasiliko aksome dangaus,
Žvaigždeles jaunas rytas nuskynė,
Kai prabudo iš miego gilaus.
 
Pakraštėly prie snaudžiančio namo
Gręžia skliautą šviesos spindulys,
Nors anksti, per anksti žmogų žadint,
Nepaleis jo sapnų dar naktis.
 
Dar sodelio takais šalna vaikšto,
Barsto šerkšną į medžių šakas,
Ankstus rytas — geriausias jai laikas
Šarma balint darželio gėles.
 
Kilk, saulele, matai, tavęs laukia,
Išsklaidyk šalnos pirštų kerus,
Kad ji gruodo per greit neprišauktų
Į sausros iškankintus laukus.
 
...........................................
Tik mėnulio delčia, tik Aušrinė
Pasiliko aksome dangaus,
Žvaigždeles jaunas rytas nuskynė,
Kai prabudo iš miego gilaus.