Rudenį
Mindau atstumtus šakų,
Šalnos nubučiuotus,
O jie ieško manęs,
Lipa į kišenes, gobtuvus
Pasiklysti, prašosi
Į delnus ir knygas.
Kiekvieną rytą vis daugiau
Išnyra stogų, bažnyčios bokšto.
Nubėgusiu blakstienų tušu
Suritmiškėju, kol pasitinka
Lojimai, nekuriantys peizažų.
Krenta lapai.
Nuskubu šaligatviais,
Keliais ir perėjom.