Šiandieną lijo šypsenų lietum.
Jos paslaptingai leidosi – be aido.
O aš tave, mielasis, suprantu –
Slepiesi ir nerodai tikro veido.
 
Dėžutėj pašto netelpa laiškai.
Tu – kūrybingas – kaitalioji braižą.
Vienok, spalvotai rudenį rašai,
Juodu šriftu – įsivelia tau klaidos.
 
Kai juodos raidės praskrenda būriu
Tarsi varnai paskleidę niūrią žinią,
Visas į vieną lapą uždarai,
Kampe vingiuoji meiliai: – Bučkis. Myliu.