Šiandien labai pavargau – 
visą dieną skaičiavau varnas, 
vėją vaikiau po dangų,
tarsi būčiau Dievo tarnas.
Vakarop sučiupau kaukiant po langu.
 
Tada ir nesusilaikiau:
ištepiau debesis pilka spalva.
Žmonės šventą dieną visi geri –
pirties garuose mane išvanojo 
žalia vantų vėliava
ir per atsivėrusias poras pajutau
kaip dvasia kyla į orą
laisva nuo šlakų, jonų ir kvantų.
 
Kiek švaros akcija tęsis? 
Iki Kalėdų žvaigždės užtekėjimo
pro purius žiemos debesis
ar iki paparčio žiedo pražydėjimo
lietingą Joninių naktį?
 
To ir paklausiu rytoj varnų,
nes šiandien suskaičiuotos
grįžo ir č, š, ž tampa,
nelysiu į akis,
todėl įsispyręs į vyžas iš karnų,
vaikštau iš kampo į kampą.
Čia ruduo – švaru ir darnu.
Šnara ir čeža naktis.
Užsimerkiu.