Tamsiame rūsy
Pro vieninteles grotas
Skverbiasi pluoštelis šviesos.
Jis glosto grindis,
Ant kurių ilsis kūnas,
Pasmaugtas tamsos.
Net ir žiurkės žino,
Kad čia guli nekaltas,
Nors ir užmuštas.
Tik kvailiai nesuprato,
Jog tai jis yra šventas.