Ir kas gi nenorėtų grįžti į vaikystę? 
Ar bent jaunyste pasidžiaugti dar truputį... 
Nors protas sako – tai nesąmonė, kvailystė, 
Juk atgalios jau neskaičiuojamos minutės...

Tiktai sapnai išdykėliški, apgaulingi 
Mus atveda atgal prie gimto namo sienų... 
Ten šypsosi mama... Ir tėtis toks laimingas... 
Trumpa minutė laimės ir vėl nėra nė vieno...