Būti jos būtį
Nesibaigia rudenys žiemą,
Jie baigiasi guoly šaltam.
Kai vėjai nuplėšę kasdieną,
Palieka vienatvę skardent.
Lyg gedulo dūdos ir lėkštės
Ji perveria savo gaida...
Amūras palikęs – negrįžta –
Šarmoja pelėsiais diena.
Nesibaigia lapų kritimais –
Užklos greit baletas žiemos.
Vos uždangai rudenio kylant
Sužarsto į aukurą jos,
Pasibaigia, kas prasidėjo –
Iš nuodėmės kevalo – būti.
Tik lapai vis bando užklostyt
Užgimusią klykiančią būtį.
---------------------------------
Nesibaigia rudenys naktį,
Kol aušros iš sąstingio bunda...