nuo tavo rankų
                sodrų saulės kvapą
nulaižo bitės
                 skrendančios namo

ar ten anapus irgi pievos kvepia
medaus puta
                      ir drumsčiasi vanduo?

nuo akmenų nusilupa šešėliai
be garso brenda 
                     vėstančiais laukais
ir brinksta nuo sunkios rasos rugsėjai

nepasibaigę

juk nesulaikai

lietaus lašų
barbenančių į stiklą
išskridusių drugių
sunkios tylos

mes šiam laike daugiau nesusitiksim..........
................................................................
koks iki ašarų gražus
ruduo