Emigranto dalia – ne pyragai.
Nei sutiks deramai, nei priglaus.
Ir gėrybės nevirsta iš rago, –
Dar gerai, jei išvis darbą gaus...

Na ir kas, kad turi atestatą
Ir kišenėj diplomai keli...
Šitų nuopelnų niekas nemato,
Tik paklausia, ar dirbti gali.

Jeigu angliškai moki bendrauti,
Gausi darbo slaugos namuose,
Gal valyti ar indus kur plauti,
O jei ne – darbas tik laukuose...

Kam svarbu, kad per dieną lynoja,
Ar kad kepina saulė pečius?
Visą dieną tarp žirnių linguoji
Ir skaičiuoji uždirbtus svarus...

O toli Lietuvoj motinėlė...
Gal žmona ir būrelis vaikų... 
Emigranto keliaus pinigėliai,
Kad nebūtų gyvent jiems sunku...

Po darbų tik gali pasvajoti, –
Noris grįžt Lietuvon į namus...
Ir į darbą būt gera žingsniuoti
Ir matyti kas dieną vaikus...

Tik svajonės nevirsta tikrove –
Nei darbų, nei algų Lietuvoj...
Lagaminą ir vėl prisikrovę,
Ieško laimės šalelėj svečioj...

Tad nesmerkite jūs emigrantų,
Sieloj jų ilgesys ir rauda...
Atsiplėšę nuo Baltijos kranto, 
Šnabžda – grįšiu, brangi Lietuva...