Palaimink, Viešpatie, kiekvieną kelią:
Tiesius ir ilgus greitkelius,
Siaurus, vingiuotus.
Palaimink žvyrkelius, apaugusius žole.
Jais žmones skubančius,
Pėsčiuosius ir važiuotus.
Palaimink, Viešpatie,
Juos dieviška galia.
 
Pakelėse lai žydi lauko gėlės
Vilties, ne gedulo spalva.
Tedžiugina akis rugiagėlės, aguonos, ramunėlės,
Tiktai ne chrizantema, ne balta.
Tegul gyvenimą, ramybę, meilę skelbia
Koplytstulpiai, mažytės koplytėlės,
Tegul visus visus  išsaugo
Lietuviškas Rūpintojėlis.
 
Labiausiai saugok tuos kelius,
Kuriais vaikai sugrįžta
Į buvusius gimtus namus,
Į savąją vaikystę.
Gal dar motulė pasitiks,
Sudrėks tėveliui skruostas,
Paraudęs klevas mes lapus,
Pamos šakelėm uosis.
 
Palaimink vandenų kelius
Ir debesėliais klotą,
Palaimink vedančius sapnus
Į žemę išsvajotą.
Tegul nebijo, kai mintis
Atklydusi vilios —
Sugrįžk, sūnau, sugrįžk, dukryt,
Namo namo namo!