Karti tikrovė...
Keitės laikai, užsidarė kelionės...
Ir vietoj rubliukų gyvavom talonais,
Vėliau tie talonai jau tapo valiuta,
Už juos pirkom maistą ir sodą, ir butą...
Bet pinigą laikiną pakeitė LITAS
Ir tapo žmogelis labiau suvaržytas.
Jo santaupos tirpo kasoj ir namuose –
Gyvena lietuvis jau skurdo ribose...
Draudimas žadėjo po tūkstantį duoti,
Kad galima būtų kur nors panaudoti.
Dabar – šešiasdešimt tarp pirštų įbruko,
Parodė duris ir visai nusisuko...
Draugais ir piliečiais jau nieks nevadina,
Trim spynom kaimynas duris užrakina.
Dabar vien tik PONAI aplinkui gyvena,
Sutikę viens kitą – verkšlena, verkšlena...
Kaip išmaldą fabrikas trupinius mėto –
Gegužy už gruodį pradėjo mokėti.
Atostogų liepė maloniai prašyti –
Nemokamų, – aišku! Bandyk nerašyti!
Ekskursijos visos seniai užsidarė
Ir sienas į šalį net rusai padarė.
Visur reikia vizų ir dolerių reikia,
Bet sukas lietuvis, nors valdžią ir peikia...
Į Lenkiją skverbias lietuvių mergaitės,
Eilutė vyrukų link vokiečių raitos.
Užverstas turgelis škurliais Emyrato,
Apsukrios bobelės ir ten nusikrato...
Tik krauna ir veža iš Vilniaus ir Kauno,
Jei pigiai saldainį ten bazėje gauna...
Turgely per dieną ir kaista, ir šąla,
Bet girtis nemėgsta – vos suduria galą..
.
O aš kiek sėdėsiu rankas susidėjus?
Svajot apie užsienius vėlei pradėjau...
Į Angliją vykti – puikus variantas,
Vilioja kelionė – Britanijos krantas...
1996 metai.
* * *
Ir štai kas nutiko – likau čia gyventi...
Nėra jau kur bėgti, kai pradedi senti...