stotelėje aš sielą palikau 
tiktai prašau neplėšyk nuotraukų 
šią naktį pilnatis ir man ir tau
vienatvę pilstys kupinais ąsočiais

rieškučiomis kaskart bandžiau
žvaigždėms iš šulinio pagirdyti
jos skendo vėlei atgalios
delčios įkritusios aštrumo pasiilgusios

tarytum su dangčiu aušra
uždengs įstrigusį švytėjimą
vandens gyvybės skonio nežinau
delnai tušti palikę lūpoms priartėjus...