aš rašau, rodos, tau,
nors galvoju visai apie kitą,
glaudžias zylės arčiau,
inkile šitaip ankšta ir šilta.
--
nesvarbu, kur tai bus,
aš ateisiu pavirtus į rasą,
tavo kūnas jaukus,
mano pėdos – mažos ir basos,
ir įkvėpus aušros,
dar šnibždėsiu – rudenį liūtys,
man užtenka vos vos –
trupinėliu, mažmožiu būti.