Viskas bus gerai, viskas bus gerai, –
Kartojau kaip maldą.
Viskas bus gerai, viskas bus gerai, –
Kalbėjau kaip poterius,
Kuriuos mama išmokė prieš 40 metų.
Ir tikrai –
Besirąžydama vangiai patekėjo saulė.
Pirmiausiai nudažė balkšvus lengvus debesėlius,
Kabančius virš Kajetono beržyno.
Lengvais potėpiais paspalvino likusį dangų.
Paskui dūrė į akis, lyg taikydama šoko terapiją.
Užsimerkęs ilgai žiūrėjau į saulę.
Ji šildė man veidą,
Glostė žilstančius smilkinius,
Bučiavo kaklą...
Viskas bus gerai.