Virš bedugnės akių
Rudenio nerimą vėsų
Nešasi debesis –
Jei pas tave nesuspėsiu,
Ilgesį mano rašys
Paukščiai sparnus pakėlę
Iki baltųjų kalnų –
Tapyki mane kaip gėlę
Su geismo aidu švelniu
Arba kaip anemonę
Virš bedugnės akių –
Per rudenio tiltą ploną
Su lyros saule lekiu,
Rudenio nerimą vėsų
Nešasi debesis...