Ant globos nebetekusios moters
Reikalingi karžygio šarvai,
Bet ant jos tik uždžiūvusios žemės
Suskirdus pluta.
Nebeklausia gentis,
Ar ne nuometą nosinėm karpė?
Juk liežuviais piktais
Tarsi durklais ji bus nusmeigta.
Jos skriaudikų neteis,
Josios ilgesį smerks tarsi nuodėmę,
Ją kiekvienas šuva
Prarisnodamas garsiai aplos,
Šiam pasauly žiauriam
Nejėgystė iš tolo užuodžiama —
Be jokių skrupulų
Kas aršesnis, tas lips ant galvos
Link naudos, link šlovės
Ar todėl, kad ką veikti nebuvo.
Šaunūs vario garsai
Juodu auksu dažnai perkami.
Kas gi moters beklaus,
Kaip sopėjo, kai skeldėjo džiūvant,
Kai ją teisė minia,
Susirinko nors ten ne šventi?