Kol glosto Venera

Aš pamiršau tave.
Veikiausiai gaila laiko
Vėl prisimint, kas buvo kažkada.
 
Bet nulinguos grįsta gatve šešėlis paikas
Ir mintyse ilgai kaukšės kulniukų tirada.
Kaukšės skausmingai –
It geluoniai bitės –
Vis gels ir gels, o širdį maus ir maus...
 
Ir kūnas mano (be manęs...) išvytas
Į tamsią šaltą naktį nerimaus:
Blaškysis vienišas po tuščią miestą,
Ieškos kažko, ko jau nebus, nėra...
...................................................................
 
Ir tęsis lyg sapne vaiduoklių fiesta,
Akių vokus kol glostys Venera...
kaip lietus