Tavo akys – viržių medus,
Paskendau į kvepiantį sodą.
Dūzgia bitės rainelėj akių
Ir į širdį lašnoja medų.
Naktimis atkartoja lietus,
Žvaigždėmis krenta troškulio lašas.
Ten sparnai dar palikę sugrįžti kelius...
-------------------------------------------
Tik paklydus tavy randu taką.