Staiga aplankė keistas jausmas,
kai gėris kalbas su gėriu,
kai ašaras nušluosto džiaugsmas.
Kažką tai duoti dar galiu.
 
Jaučiuos keistai ir nepatogiai,
kai kas kartoja, kad kukli,
akis žemyn nuleidusi pastoviai,
naiviai tikiu ateitimi.
 
Tikiu, kad tai, ką duodu,
sugrįš su kaupu atgalios.
Ir ta žvaigždė svajonių
dar suspindės manam kely.