Iš spindulių auksinių,
Iš vakaro žarų
Iš meilės įkvėpimo,
Iš tėviškės dainų,

Iš mielo vaiko šypsnio,
Iš motinos širdies
Ir iš žarijos žybsnio
Tu su manim kalbies.

Iš išminties senolių,
Iš netekties raudos...
Jei kas į tamsą puolė –
Tavim išsivaduos.

Iš begalinio ilgesio
Ir iš tyros giesmės,
Iš ašaros sužvilgusios
Tu su manim kalbies.

O aš tokia mažytė
Juk prieš Tave esu,
Tava galia beribė. 
Esi visuos visų!

Ir manyje plevena
Tava šventa šviesa,
Ir mano siela mena –
Tavy esu visa.

Nuo pirmo įkvėpimo...
Ir dar, ir dar anksčiau,
Kai iš sidabro gijų
Svajų pilis stačiau.

Nors aš tokia mažytė
Tavy esu visa
Ir mano soduos švyti
Tava šventa šviesa.