Pirmas eilėraštis

Saulių miražai mane lydėjo
Gintaro medžiais, dygliažolių aidu -
Širdy nešiausi aš raudą vėjo
Ir jūrų sapną.Gimtinės Veidu

Tekėjo upės, krauju pasruvę
Ir suledėję Kalnai  Minties,
Sanolių Medžiai vaitojo griuvę
Ant išdavysčių juodos širdies...

Dvi akys žvelgė iš mėnulio
Į Medžių sielą paslapčia,
Supos ant plono žiežirbų siūlo
Rudenio Žemės tylioji kančia  -

Kaktusais juokės griuvėsių nišos,
Sodai vaitojo žvirgždo randuos -
Mane lydėjo raganos visos
Iki ledinio liepto ūkuos,

Nendrės dejavo, tirpdamos toly
Keistais miražais skausmo gėlių,
Užgesę saulės vaitojo moly,
Skundės šešėliams languos pilių...

Ąžuolo sniegas, liepos išbalę
Ir išvartytų slenksčių akmuo
Žvelgė į didelį vienišą kelią,
Kur nuskubėjo žilas ruduo -

Saulių miražai mane lydėjo
Gintaro medžiais,dygliažolių aidu...


Antras eilėraštis

Dygliažolių takai sroveno,
Paauksinti jų skambesiai
Kruvinu lobiu Nakty ruseno -
Tu tik gyvos širdies prašei,

O Žeme, Žeme auksaburne -
Ražienose šalnų aidai -
Ir lapkritys atneš Tau urną,
Kur ilsis žemgrobių vardai...