Mano broli, mano sielvarto broli,
išlankstyki iš popieriaus gervę.
Baltą sapną pavargusio kuino –
rudenio mintys sulyso per dieną.

Prie vartų akmens prisiglaudęs,
šulinys be svirties aimanuoja.
Girgžda ratai – toli išvažiuoju
ir negrįšiu – pasimetė laikas.

Mano broli, mano sielvarto broli,
šiuos žodžius nerišliai išdėliojau.
Padangėje klykia – atsisveikina
gervė.
– Ar begrįš ji namolio? Nežino
nei Dievas.