Be kartėlio
Jei kas uždžiūvę, jau nebeskausminga,
Tas ratilais po sąmonę nebebanguoja,
Anei kandim išsėlina iš spintos,
Anei šešėliu lyžteli per kojas,
Tik uždaryki orlaides ir langus,
Jei pro duris išgarbinti kas prašės,
Kad grįžt sumanę prakeikimai sprangūs
Nesikabintų skuduru ant vąšo,
Kad baimės šiurpuliu nešiauštų naktį kūno —
Lai užmarštim sustingsta skausmo pragaras,
Kad be kartėlio tarstelėtum: Būna,
Jog sutinki nevertą anei ašaros.