Vandens lašai
Palik nerimą, liūdesį už savęs,
Neatsigręžk ten, kur buvai,
Panirk į būties kupinas gelmes –
Jau neatviri tavieji takai...
Tavo siela, gimta žemė –
Vandens lašai, susiliejantys į vieną –
Teliko tolima, pilka dėmė – norėtum
Susigrąžinti – bent vieną dieną.
Kur eini ir ką darai, lašai lydi tave:
Balti pusnynai, žali laukai –
Viskas tavo mintyse – kartais sapne.
Praeitis ir dabartis – tavo gyvenimas,
Tad nepasislėpsi nuo savęs niekur:
Esi apsuptyje kankinančio nerimo –
Tad naktyje pamiršk, nors tiek laimėsi.
Bet kaip pamiršti – kuo gyvenai,
Kur keliai, takeliai vingiavo,
Kur tebestovi gimtieji namai –
Nesunykę, jie svetimi – ne tavo?