Tavo lūpomis šnabžda ruduo:
Eikš – kartu akvarelėm pažaisim,
Apkabinsiu ir laikas sustos,
Duosiu tau savo meilę ir aistrą.
 
Tavo pirštais rugsėjis lytės,
Šiurpuliukai giliai varstys kūną,
Apie kojas vėjūkštis plazdės –
Suprantu, kad jautriau nebebūna.
 
Tavo rankomis glėbia naktis,
Reikliai bučinius valdančius sėja.
Ar virpėjimą mano jauti
Pro intymų atodūsį vėjo?..
 
Ar girdi, ką tau tyliai kuždu
Išbyrėdama šukėm mozaikos?..
Tavo lūpomis šnabžda ruduo,
Rausta klevas – švelniau nebereikia...