O Suvalkija, mano Suvalkija,
Baltstogės balto topolio šilkai
Taip graudžiai laiko sąžinę apviję –
Čia Lietuva nuo amžių... išlikai,

Lietuviškas dangau, virš ežerų ir smilgų,
Virš gluosnių, bėgančių saulėlydžio gaisrais –
Lig skausmo čia taip deginančiai ilgu –
Rodos, pušynais bočiai mūs pareis,

Lietuviška daina parnešdami ramybę –
Erdvė pilna skambių garsų švarių,
Šventai takažolės žiedelis lyros pėdoj žiba,
Aš seno miško šlamesį geriu.

O Suvalkija, mano Suvalkija,
Baltstogės balto topolio šilkuos,
Yra žaizdų, kurios nebeužgyja –
„Aušros'' takais tave šiandien veduos.