Dvidešimt metų kartu
Sakai, aš pasikeitus,
sakai, kad nebe ta.
Ir lyjant lietui glosto
sudiržusi ranka.
Sapnai prisiminimų
išnyra naktyje.
Prieš dvidešimtį metų
tai buvo tik pradžia.
Aklai tikėjau meile
ir liaupsinau Tave.
Svajonių mintys skrido
toliau už debesų.
Ir žengėme išdidūs
likimui atsiduot.
Gyvenimo esybei
gyvybę dovanot.
Gyveniman atėjo
išdykę du sūnai.
Tik buvo labai keista,
kai nugarą Tu atsukai.
Laukimo naktys slinko
ir slėgė vienuma.
Atlaikius žodžių kirtį
svajojau tik viena.
Po dvidešimties metų
gyvenimo slidaus
Atlaikę nuoskaudas
Dar esame kartu.
Ir vėl mes lipdom Meilę,
kaip buvo iš pradžių.
Tik mes jau pasikeitę.
Ne tik tai aš. Ir Tu.