Po rugpjūčio dangum
mirė meilė.
Gal net ne meilė –
kantrybė išseko.
Bet ir laikas –
kaip užsakytas.
Šermenims –
sugalvok tu man šitaip.
Taip aronijoms sirpstant
agonija baigės.
Po rugpjūčio dangum
ne bet kaip.
Ištrupėjus žvaigždėms
saulė kėlės žiūrėti –
po velėna mylėta paslėpta.