Prarast neturėjus

Gaivalinga audra pašėliojus nurimo.
Vėjas plėšo ir neša lapus praeities.
Tu išblėsi iš mano pilkų atradimų
Ir mintis apie tai nebekels sumaišties.
 
Nemylėjau tavęs, bet norėjau, kad būtum.
Supratau, juk ne mano žaidimą žaidei.
Nejaučiu tuštumos, neskaudu nė trupučio,
Nepajausi ir tu, kad mane praradai.
 
Tikimybė prarast niekada neturėjus
Daug didesnė už trauką, kurią pajutai.
Jau man tavo buvimas ne kartą sopėjo,
Lyg po žodį keli parašyti laiškai.
giedrytė