2

belaukiant stebuklo
į dangų akis pražiūrėjau
o lūpose žodžiai įstrigo
o rodėsi jie
vis kilo ir vijo vienas kitą
dar varpo gaudimas
tarsi prašo aukos
ar išmaldos
ar dovanos
už visuotiną žodį netikrą
bet viskas paskęsta
pakliuvę į mėlyną dykrą
belaukiant stebuklo
už dyką
per daug jau gavai
eilė dabar tavo aukotis
sutverki stebuklą dabar tu
kaip ir aš dovanai
koks tu aklas
jei nematai
šnabždėjo man dulkinas vėjas 
aš baltakamieniui ką tik
sruogas išpyniau
dar purvinoj pakelėj pienė
auksu sužibo
nevertas stebuklo
jo pats nesukūręs
vien tik panoręs gauti
be pastangų veltui sielos palaimą