Pasiilgau
Kiek nubėgantis tušas blakstienų.

Naktim rašiau frazes
Ir pamečiau tankmėj eskizų.

Abejojau,
Kai pašokus iš lovos nerasdavau rašiklio.

Pertekėdavau
Bet ne upe, o šešėliu į save.

Nesumerksiu akių,
Kol liepsnelės neužges prie marijos kojų.

Ne tavo vergas
Tave perka, jis pirks kitus..

Aš tuščia
Ir ąsotis nepildomas, duona saldi.

Mes pėstieji
Savo gyvastį parduodantys laipsniams.

Tu vaikinas,
Šiandien persisunkęs vienatvės, bet aš neprieisiu.

Gesinu
Kūną ir galime pradėti dalintis simfonijas.

Dabar klausysiu Requiem ir...
(čia intarpas vyno taurei)

Jau greit galėsi ją man pabaigti.