vingiuoja raidės
balsvo lietaus lašas
vingiorykštės krūmas posūkyje
kalnų trobelė atviromis durimis
viršūnės visai čia pat
balsvas rūko debesis kviečia taku
aukštyn aukštyn
pastoviu po storu maumedžiu
gal nuslinks debesis ir išvysiu viršūnę
nenuslenka
barbena lietus čia pat
ir šniokščia upė čia pat ir mažas kriokliukas
čiobrelių krūmelis
patrinu žiedą tarp pirštų
kvepia kalnų laikas
šypsosi grįžtantys vakarėja
o taip gera kažkur
nežinomybėj
po lietumi
būti šiaip sau