Kaip tu laikais? Ir kaip diena praėjo?
Žinau, neatsakysi, bet tegul...
O pas mane jau spalis baigiasi – lietinga, vėjas
Ir aš tavim kaskart labiau sergu.
 
Suplyšę medžių kapišonai, rankos
Nelaiko netgi lapų... Juk ruduo.
Mane prie žemės tartum smilgą lenkia
Ir norisi be perstojo kartot:
 
Kaip tu laikais? Ir kaip diena praėjo?
Kažkur toli esi, nors iš tiesų – šalia...
Meni kaštonų žydinčių alėją?
Dabar tušti suoleliai likę ir, deja,
 
Tik kevalai gelsvi ant tako mėtos
Susprogus vaisiams ilgesiu rudu.
Šešupė savo vandenis išplėtus,
Subridę meldai upėn nuo krantų...
 
Tačiau tai laikina – žiema artėja,
Ji viską užpustys...
.........................................................................
 
Kas bus – tegul...
Bet visgi gal paklausi, kaip diena praėjo?
Aš atsakysiu, kad tavim sergu.