Jau lietūs nelyja kaip lietūs,
Išdžiūsta nedygus žolė
Ir traukia vėl gervės į pietus
Su Grįžulo ratais girgždėt.
 
Nusekusi upė sustojo. –
Gal lips pasivaikščiot krante?
Išdžiūvusi žemė alsuoja
Suskirdusia veik krūtine.
 
Ir tau neatrodo jau keista,
Kad saulė lyg drobė – balta.
Kad taikos stichija sužeisti
Su tampriai strėle įtempta.