Po švento Roko pasibaigia pjūtis. Styro ant laukų ražienos.
Švininiai debesys be žaibo – it gandrai ratus pakilę suka.
Nes greitai, jau tikrai, jurginams žydint, sukleketuos dangus
užpildytas vilties...
–  Liks tuščias lizdas? Ir be tavęs! – sakai.
– Nes horizontas tolimas.
-
Išblyško.